Po daugelio metų įprastos tapybos, Stephenas Edgaras Bradbury šiame savo gyvenimo etape, regis, susiliejo su pasirinkta menine disciplina. Jo menas, daugiausia grafitiniai piešiniai ant jupo (iš Japonijos pagaminto iš polipropileno popieriaus be medienos), sulaukė plataus pripažinimo artimose ir tolimose šalyse. Personalinė jo darbų paroda Dvasinės globos centre veiks iki sausio 28 d.
Bradbury sakė, kad jam patinka dirbti lauke, todėl pasivaikščiojimų ir ekskursijų metu jis visada su savimi nešiodavosi rašymo priemonę ir užrašų knygelę.
„Fotoaparatai puikūs, bet jie neužfiksuoja tiek detalių, kiek gali žmogaus akis. Didžioji dalis mano darbo yra 30–40 minučių trukmės piešiniai, kuriuos darau kasdien pasivaikščiodama ar išvykdama gamtoje. Vaikštau, matau dalykus...“ „Tada ir pradedu piešti. Piešiau beveik kiekvieną dieną ir nueidavau nuo trijų iki šešių mylių. Kaip ir muzikantui, reikia kasdien praktikuoti gamas. Reikia piešti kiekvieną dieną, kad neatsiliktum“, – aiškina Bradbury.
Pats eskizų sąsiuvinis yra nuostabus dalykas laikyti rankoje. Dabar turiu apie 20 eskizų sąsiuvinių. Neišimsiu eskizo, nebent kas nors norės jį nupirkti. Jei aš pasirūpinsiu kiekybe, Dievas pasirūpins kokybe.“
Augdamas Pietų Floridoje, Bradbury aštuntajame dešimtmetyje trumpai lankė Cooper Union koledžą Niujorke. Devintajame dešimtmetyje jis studijavo kinų kaligrafiją ir tapybą Taivane, vėliau pradėjo literatūros vertėjo karjerą ir apie 20 metų dirbo literatūros profesoriumi.
2015 m. Bradbury nusprendė visą savo laiką skirti menui, todėl metė darbą ir grįžo į Floridą. Jis apsigyveno Fort White miestelyje, Floridoje, kur teka Ichetucknee upė, kurią jis pavadino „viena ilgiausių šaltinio upių pasaulyje ir viena gražiausių šios gražios valstijos dalių“, o po kelerių metų persikėlė į Melrose.
Nors Bradbury retkarčiais dirbo ir su kitomis medijomis, grįžęs į meno pasaulį, jį patraukė grafitas ir jo „sodri tamsa bei sidabrinis skaidrumas, priminęs man juodus filmus ir mėnulio apšviestas naktis“.
„Nežinojau, kaip naudoti spalvas“, – sakė Bradbury ir pridūrė, kad nors tapė pastelėmis, neturėjo pakankamai žinių apie spalvas, kad galėtų tapyti aliejiniais dažais.
„Viskas, ką mokėjau, tai piešti, todėl sukūriau keletą naujų technikų ir savo silpnybes paverčiau stipriosiomis“, – sakė Bradbury. Tarp jų – akvarelinio grafito, vandenyje tirpaus grafito, kuris, sumaišytas su vandeniu, tampa panašus į rašalą, naudojimas.
Bradbury nespalvoti kūriniai išsiskiria, ypač eksponuojami šalia kitų medžiagų, dėl to, ką jis vadina „trūkumo principu“, aiškindamas, kad šioje neįprastoje terpėje nėra daug konkurencijos.
„Daugelis žmonių mano grafito paveikslus laiko spaudiniais ar fotografijomis. Atrodo, kad turiu unikalią medžiagą ir požiūrį“, – sakė Bradbury.
Jis naudoja kiniškus teptukus ir įmantrius aplikatorius, tokius kaip kočėlai, servetėlės, vatos kamuoliukai, dažymo kempinės, akmenys ir kt., kad sukurtų tekstūras ant sintetinio „Yupo“ popieriaus, kuriam jis teikia pirmenybę, o ne standartiniam akvareliniam popieriui.
„Jei ant jo ką nors užtepsite, jis sukurs tekstūrą. Jį sunku valdyti, bet rezultatai gali būti nuostabūs. Sušlapęs jis nelinksta ir turi papildomą privalumą – jį galima nuvalyti ir pradėti iš naujo“, – sakė Bra DeBerry. „Yupo atveju tai labiau panašu į laimingą atsitiktinumą.“
Bradbury teigė, kad pieštukas išlieka daugelio grafito meistrų pasirinkimo įrankiu. Įprasto „švininio“ pieštuko juodas švinas visai nėra švinas, o grafitas – anglies forma, kuri kažkada buvo tokia reta, kad Britanijoje šimtmečius buvo vienintelis geras šaltinis, o kalnakasiai dėl jo buvo reguliariai plėšiami. Jie nėra „švininiai“. Neišvežkite jų slapta.
Be grafitinių pieštukų, jis sako, „yra daugybė grafito įrankių rūšių, tokių kaip grafito milteliai, grafito strypai ir grafito glaistas, pastarąjį naudoju intensyvioms, tamsioms spalvoms sukurti“.
Bradbury taip pat naudojo nešvarų trintuką, žirkles, odelių stūmiklius, liniuotes, trikampius ir lenktą metalą kreivėms kurti, ir, anot jo, tai paskatino vieną iš jo mokinių pasakyti: „Tai tik triukas.“ Kitas mokinys paklausė: „Kodėl tiesiog nepasinaudoji fotoaparatu?“
„Debesys buvo pirmas dalykas, kurį pamilau po mamos – gerokai prieš mergaites. Čia lygu ir debesys nuolat keičiasi. Reikia būti labai greitam, jie juda taip greitai. Jie turi nuostabias formas... Buvo taip malonu juos stebėti. Šiuose šieno pievose buvau tik aš, aplinkui nebuvo nieko. Buvo labai ramu ir gražu.“
Nuo 2017 m. Bradbury darbai buvo eksponuojami daugybėje personalinių ir grupinių parodų Teksase, Ilinojuje, Arizonoje, Džordžijoje, Kolorade, Vašingtone ir Naujajame Džersyje. Jis yra gavęs du „Geriausio parodos“ apdovanojimus iš Geinsvilio dailės draugijos, pirmąją vietą parodose Palatkoje, Floridoje, ir Springfilde, Indianoje, bei „Excellence“ apdovanojimą Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje. Be to, Bradbury gavo 2021 m. PEN apdovanojimą už išverstą poeziją už Taivano poeto ir filmų kūrėjo Amango knygą „Raised by Wolves: Poems and Conversations“.
VeroNews.com is the latest news site of Vero Beach 32963 Media, LLC. Founded in 2008 and boasting the largest dedicated staff of newsgathering professionals, VeroNews.com is the leading online source for local news in Vero Beach, Sebastian, Fellsmere and Indian River counties. VeroNews.com is a great, affordable place for our advertisers to rotate your advertising message across the site to ensure visibility. For more information, email Judy Davis at Judyvb32963@gmail.com.
Privacy Policy © 2023 32963 Media LLC. All rights reserved. Contact: info@veronews.com. Vero Beach, Florida, USA. Orlando Web Design: M5.
Įrašo laikas: 2023 m. lapkričio 7 d.